pašusti

pašùsti, pašuñta (pàšunta Zt), pašùto Rtr; L 1. intr. M, NdŽ, KŽ kiek pasitroškinti: [V]andeniu apipilia avižas, pečiun karštan pastumia, pašutina pusę dienos karštai, tada ištraukia, net garuoja: anys (grūdai) drūtai pašuñta LKT340(Krd). Tepašuñt' da bulbos Dglš. Ir pečiun kap pašuñta [bandos], tai vaje kokios gardžios! Dg. Pašuñta kotliečiukai: įdedu taukų, neleidu sudegti Krš. 2. tr. padėti šusti, užkaisti: Pašùsk kiaulėm avižų Ds. 3. intr. M, NdŽ, DŽ¹, Pv šlapiai pakaisti: Tad Onai įsakė pataisyti karštą ir sūrią tynę, ketino gerai išmirkti, pašusti Vaižg. Tegul rūbai da pašuñta – bus baltesniai Ktk. Pašùto dvi tris naktis [šlapias papečy] – tai ir po maiši! Lp. Jei pašutusių medžių žievė atstoja – pavasario pradžios ženklas LTR(Auk). Trauk vinkšnas iš pečiaus, gal jau pašùto bent kiek Ds. ║ tr. pakaitinti: Kaip kada pašutaĩ [kojas] – tai lengviau Jon. 4. intr. DŽ, NdŽ, Ds, Yl nuo prakaito, purvo, drėgmės kiek iššusti, pašašti, sutrūkinėti (apie odą): Rietai jam buvo pašùtę Jrb. Mano kojų pašunta pirštai Rod. Kas po balą braidžioj[o], pàšunta šparos (tarpupirščiai) LKKXIV204(Zt). Terpupirščiai pašuñta, tai eina pas gydytoją Gs. Itai da nosis pašùtus OG205. Panosė vis drėgna nuo tabokos, vis pašutusi Vaižg. 5. intr. kiek pagesti, padvisti, pašvinkti (apie mėsą): Mėsa pašùtus Vlkv. 6. intr. Ds nuo šilumos ir drėgmės papūti, paplėkti: Morkos rūsyje pašùto DŽ¹. Šįmet kviečiai, kur po sniegu, pašùtę Smn. Pašùto miežiai, i pelėsiai paėmė Ob. Kertu, kur pašùtus gūžė, kur paraugus Mžš. Pastovėjo nupjauta (apie šieną) ir pašùto Drsk. 7. intr. NdŽ apiblukti: Pašùto užuolaidos: apačion raudonos, viršun pašùtę Drsk. 8. intr. išgerti svaigiųjų gėrimų: Kad pašùtom, kad pašùtom, tai kaip tik parvažiavom! Vžns. 9. intr. pamainyti, pakeisti: Pašuñtam kepurėm, a? Vj. 10. tr. pamesti ne vietoje, patrenkti: Pašùto akėčias patvorin Alv. \ šusti; apšusti; atšusti; dašusti; įšusti; iššusti; nušusti; pašusti; peršusti; prašusti; prišusti; razšusti; sušusti; užšusti